paskirdavus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paskirdavus (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskirdavęs, mot. g. paskirdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirdavęs	paskirdavę	paskirdavusi, paskirdavus	paskirdavusios	-	paskirdavę
kilm.	paskirdavusio	paskirdavusių	paskirdavusios	paskirdavusių	-	-
naud.	paskirdavusiam	paskirdavusiems	paskirdavusiai	paskirdavusioms	-	-
gal.	paskirdavusį	paskirdavusius	paskirdavusią	paskirdavusias	-	-
įnag.	paskirdavusiu	paskirdavusiais	paskirdavusia	paskirdavusiomis	-	-
viet.	paskirdavusiame	paskirdavusiuose	paskirdavusioje	paskirdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirdavusysis	paskirdavusieji	paskirdavusioji	paskirdavusiosios	-	-
kilm.	paskirdavusiojo	paskirdavusiųjų	paskirdavusiosios	paskirdavusiųjų	-	-
naud.	paskirdavusiajam	paskirdavusiesiems	paskirdavusiajai	paskirdavusiosioms	-	-
gal.	paskirdavusįjį	paskirdavusiuosius	paskirdavusiąją	paskirdavusiąsias	-	-
įnag.	paskirdavusiuoju	paskirdavusiaisiais	paskirdavusiąja	paskirdavusiosiomis	-	-
viet.	paskirdavusiajame	paskirdavusiuosiuose	paskirdavusiojoje	paskirdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskirdavęs, mot. g. paskirdavusi.
• Skiemenys: pas-kir-da-vus

paskirdavus

1. ta, kuri paskirdavo

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---

Padalyvis

paskirdavus (padalyvis, būtasis dažninis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: paskiriant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
paskiriant	paskyrus	paskirdavus	paskirsiant

• Skiemenys: pas-kir-da-vus

paskirdavus

1. susijęs su veiksmu paskirti, paskiria, paskyrė

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---