paskiriama

Taip pat žr.: paskiriamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paskiriama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskiriamas, mot. g. paskiriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskiriamas	paskiriami	paskiriama	paskiriamos	paskiriama	-
kilm.	paskiriamo	paskiriamų	paskiriamos	paskiriamų	-	-
naud.	paskiriamam	paskiriamiems	paskiriamai	paskiriamoms	-	-
gal.	paskiriamą	paskiriamus	paskiriamą	paskiriamas	-	-
įnag.	paskiriamu	paskiriamais	paskiriama	paskiriamomis	-	-
viet.	paskiriamame	paskiriamuose	paskiriamoje	paskiriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskiriamasis	paskiriamieji	paskiriamoji	paskiriamosios	-	-
kilm.	paskiriamojo	paskiriamųjų	paskiriamosios	paskiriamųjų	-	-
naud.	paskiriamajam	paskiriamiesiems	paskiriamajai	paskiriamosioms	-	-
gal.	paskiriamąjį	paskiriamuosius	paskiriamąją	paskiriamąsias	-	-
įnag.	paskiriamuoju	paskiriamaisiais	paskiriamąja	paskiriamosiomis	-	-
viet.	paskiriamajame	paskiriamuosiuose	paskiriamojoje	paskiriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskiriamas.
• Skiemenys: pas-ki-ria-ma

paskiriama

1. ta, kurią paskiria

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---