paskirianti

Taip pat žr.: paskiriantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paskirianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskiriantis, mot. g. paskirianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskiriąs, paskiriantis	paskirią, paskiriantys	paskirianti	paskiriančios	-	paskirią
kilm.	paskiriančio	paskiriančių	paskiriančios	paskiriančių	-	-
naud.	paskiriančiam	paskiriantiems, paskiriantiem	paskiriančiai	paskiriančioms, paskiriančiom	-	-
gal.	paskiriantį	paskiriančius	paskiriančią	paskiriančias	-	-
įnag.	paskiriančiu	paskiriančiais	paskiriančia	paskiriančiomis	-	-
viet.	paskiriančiame, paskiriančiam	paskiriančiuose, paskiriančiuos	paskiriančioje, paskiriančioj	paskiriančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskiriantysis	paskiriantieji	paskiriančioji	paskiriančiosios	-	-
kilm.	paskiriančiojo	paskiriančiųjų	paskiriančiosios	paskiriančiųjų	-	-
naud.	paskiriančiajam	paskiriantiesiems	paskiriančiajai	paskiriančiosioms	-	-
gal.	paskiriantįjį	paskiriančiuosius	paskiriančiąją	paskiriančiąsias	-	-
įnag.	paskiriančiuoju	paskiriančiaisiais	paskiriančiąja	paskiriančiosiomis	-	-
viet.	paskiriančiajame	paskiriančiuosiuose	paskiriančiojoje	paskiriančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskiriantis.
• Skiemenys: pas-ki-rian-ti

paskirianti

1. ta, kuri paskiria

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---