paskirsiančiu

Taip pat žr.: paskirsiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

paskirsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. paskirsiantis, mot. g. paskirsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirsiąs, paskirsiantis	paskirsią, paskirsiantys	paskirsianti	paskirsiančios	-	paskirsią
kilm.	paskirsiančio	paskirsiančių	paskirsiančios	paskirsiančių	-	-
naud.	paskirsiančiam	paskirsiantiems, paskirsiantiem	paskirsiančiai	paskirsiančioms, paskirsiančiom	-	-
gal.	paskirsiantį	paskirsiančius	paskirsiančią	paskirsiančias	-	-
įnag.	paskirsiančiu	paskirsiančiais	paskirsiančia	paskirsiančiomis	-	-
viet.	paskirsiančiame, paskirsiančiam	paskirsiančiuose, paskirsiančiuos	paskirsiančioje, paskirsiančioj	paskirsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	paskirsiantysis	paskirsiantieji	paskirsiančioji	paskirsiančiosios	-	-
kilm.	paskirsiančiojo	paskirsiančiųjų	paskirsiančiosios	paskirsiančiųjų	-	-
naud.	paskirsiančiajam	paskirsiantiesiems	paskirsiančiajai	paskirsiančiosioms	-	-
gal.	paskirsiantįjį	paskirsiančiuosius	paskirsiančiąją	paskirsiančiąsias	-	-
įnag.	paskirsiančiuoju	paskirsiančiaisiais	paskirsiančiąja	paskirsiančiosiomis	-	-
viet.	paskirsiančiajame	paskirsiančiuosiuose	paskirsiančiojoje	paskirsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. paskirsiantis, mot. g. paskirsianti.

paskirsiančiu

1. tas, kuris paskirs

Etimologija

<= paskirti, paskiria, paskyrė

---