patikrinamu

Taip pat žr.: patikrinamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

patikrinamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. patikrinamas, mot. g. patikrinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrinamas	patikrinami	patikrinama	patikrinamos	patikrinama	-
kilm.	patikrinamo	patikrinamų	patikrinamos	patikrinamų	-	-
naud.	patikrinamam	patikrinamiems	patikrinamai	patikrinamoms	-	-
gal.	patikrinamą	patikrinamus	patikrinamą	patikrinamas	-	-
įnag.	patikrinamu	patikrinamais	patikrinama	patikrinamomis	-	-
viet.	patikrinamame	patikrinamuose	patikrinamoje	patikrinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	patikrinamasis	patikrinamieji	patikrinamoji	patikrinamosios	-	-
kilm.	patikrinamojo	patikrinamųjų	patikrinamosios	patikrinamųjų	-	-
naud.	patikrinamajam	patikrinamiesiems	patikrinamajai	patikrinamosioms	-	-
gal.	patikrinamąjį	patikrinamuosius	patikrinamąją	patikrinamąsias	-	-
įnag.	patikrinamuoju	patikrinamaisiais	patikrinamąja	patikrinamosiomis	-	-
viet.	patikrinamajame	patikrinamuosiuose	patikrinamojoje	patikrinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. patikrinamas, mot. g. patikrinama.
• Skiemenys: pa-tik-ri-na-mu

patikrinamu

1. tas, kurį patikrina

Etimologija

<= patikrinti, patikrina, patikrino <= pa- + tikrinti, tikrina, tikrino

---