pavaišintojoms

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pavaišintojoms (dkt., mot. g., dgs. naud.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pavaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišintoja	pavaišintojos
kilm.	pavaišintojos	pavaišintojų
naud.	pavaišintojai	pavaišintojoms
gal.	pavaišintoją	pavaišintojas
įnag.	pavaišintoja	pavaišintojomis
viet.	pavaišintojoje	pavaišintojose
šauksm.	pavaišintoja	pavaišintojos

• žr. pagr. f. pavaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pavaišintojas.

pavaišintojoms

1. ta, kuri pavaišina

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---