pavaišinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavaišinus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavaišinęs, mot. g. pavaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinęs	pavaišinę	pavaišinusi, pavaišinus	pavaišinusios	-	pavaišinę
kilm.	pavaišinusio	pavaišinusių	pavaišinusios	pavaišinusių	-	-
naud.	pavaišinusiam	pavaišinusiems	pavaišinusiai	pavaišinusioms	-	-
gal.	pavaišinusį	pavaišinusius	pavaišinusią	pavaišinusias	-	-
įnag.	pavaišinusiu	pavaišinusiais	pavaišinusia	pavaišinusiomis	-	-
viet.	pavaišinusiame	pavaišinusiuose	pavaišinusioje	pavaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavaišinusysis	pavaišinusieji	pavaišinusioji	pavaišinusiosios	-	-
kilm.	pavaišinusiojo	pavaišinusiųjų	pavaišinusiosios	pavaišinusiųjų	-	-
naud.	pavaišinusiajam	pavaišinusiesiems	pavaišinusiajai	pavaišinusiosioms	-	-
gal.	pavaišinusįjį	pavaišinusiuosius	pavaišinusiąją	pavaišinusiąsias	-	-
įnag.	pavaišinusiuoju	pavaišinusiaisiais	pavaišinusiąja	pavaišinusiosiomis	-	-
viet.	pavaišinusiajame	pavaišinusiuosiuose	pavaišinusiojoje	pavaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavaišinęs, mot. g. pavaišinusi.
• Skiemenys: pa-vai-ši-nus

pavaišinus

1. ta, kuri pavaišino

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Padalyvis

pavaišinus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pavaišinant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pavaišinant	pavaišinus	pavaišindavus	pavaišinsiant

• Skiemenys: pa-vai-ši-nus

pavaišinus

1. susijęs su veiksmu pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

Etimologija

<= pavaišinti, pavaišina, pavaišino <= pa- + vaišinti, vaišina, vaišino

---