pavartosimu

Taip pat žr.: pavartosimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavartosimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavartosimas, mot. g. pavartosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartosimas	pavartosimi	pavartosima	pavartosimos	pavartosima	-
kilm.	pavartosimo	pavartosimų	pavartosimos	pavartosimų	-	-
naud.	pavartosimam	pavartosimiems	pavartosimai	pavartosimoms	-	-
gal.	pavartosimą	pavartosimus	pavartosimą	pavartosimas	-	-
įnag.	pavartosimu	pavartosimais	pavartosima	pavartosimomis	-	-
viet.	pavartosimame	pavartosimuose	pavartosimoje	pavartosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartosimasis	pavartosimieji	pavartosimoji	pavartosimosios	-	-
kilm.	pavartosimojo	pavartosimųjų	pavartosimosios	pavartosimųjų	-	-
naud.	pavartosimajam	pavartosimiesiems	pavartosimajai	pavartosimosioms	-	-
gal.	pavartosimąjį	pavartosimuosius	pavartosimąją	pavartosimąsias	-	-
įnag.	pavartosimuoju	pavartosimaisiais	pavartosimąja	pavartosimosiomis	-	-
viet.	pavartosimajame	pavartosimuosiuose	pavartosimojoje	pavartosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavartosimas, mot. g. pavartosima.

pavartosimu

1. tas, kurį pavartos

Etimologija

<= pavartoti, pavartoja, pavartojo

---