pavartotinų

Taip pat žr.: pavartotinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pavartotinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pavartotinas, mot. g. pavartotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartotinas	pavartotini	pavartotina	pavartotinos	pavartotina	-
kilm.	pavartotino	pavartotinų	pavartotinos	pavartotinų	-	-
naud.	pavartotinam	pavartotiniems	pavartotinai	pavartotinoms	-	-
gal.	pavartotiną	pavartotinus	pavartotiną	pavartotinas	-	-
įnag.	pavartotinu	pavartotinais	pavartotina	pavartotinomis	-	-
viet.	pavartotiname	pavartotinuose	pavartotinoje	pavartotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pavartotinasis	pavartotinieji	pavartotinoji	pavartotinosios	-	-
kilm.	pavartotinojo	pavartotinųjų	pavartotinosios	pavartotinųjų	-	-
naud.	pavartotinajam	pavartotiniesiems	pavartotinajai	pavartotinosioms	-	-
gal.	pavartotinąjį	pavartotinuosius	pavartotinąją	pavartotinąsias	-	-
įnag.	pavartotinuoju	pavartotinaisiais	pavartotinąja	pavartotinosiomis	-	-
viet.	pavartotinajame	pavartotinuosiuose	pavartotinojoje	pavartotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pavartotinas, mot. g. pavartotina.

pavartotinų

1. tas, dėl kurio reikia pavartoti

Etimologija

<= pavartoti, pavartoja, pavartojo

---