pergalvoję

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergalvoję (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergalvojęs, mot. g. pergalvojusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvojęs	pergalvoję	pergalvojusi, pergalvojus	pergalvojusios	-	pergalvoję
kilm.	pergalvojusio	pergalvojusių	pergalvojusios	pergalvojusių	-	-
naud.	pergalvojusiam	pergalvojusiems	pergalvojusiai	pergalvojusioms	-	-
gal.	pergalvojusį	pergalvojusius	pergalvojusią	pergalvojusias	-	-
įnag.	pergalvojusiu	pergalvojusiais	pergalvojusia	pergalvojusiomis	-	-
viet.	pergalvojusiame	pergalvojusiuose	pergalvojusioje	pergalvojusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvojusysis	pergalvojusieji	pergalvojusioji	pergalvojusiosios	-	-
kilm.	pergalvojusiojo	pergalvojusiųjų	pergalvojusiosios	pergalvojusiųjų	-	-
naud.	pergalvojusiajam	pergalvojusiesiems	pergalvojusiajai	pergalvojusiosioms	-	-
gal.	pergalvojusįjį	pergalvojusiuosius	pergalvojusiąją	pergalvojusiąsias	-	-
įnag.	pergalvojusiuoju	pergalvojusiaisiais	pergalvojusiąja	pergalvojusiosiomis	-	-
viet.	pergalvojusiajame	pergalvojusiuosiuose	pergalvojusiojoje	pergalvojusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergalvojęs, mot. g. pergalvojusi.
• Skiemenys: per-gal-vo-ję

pergalvoję

1. tas, kuris pergalvojo

Etimologija

<= pergalvoti, pergalvoja, pergalvojo <= per- + galvoti, galvoja, galvojo

---