pergalvojančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergalvojančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergalvojantis, mot. g. pergalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvojąs, pergalvojantis	pergalvoją, pergalvojantys	pergalvojanti	pergalvojančios	-	pergalvoją
kilm.	pergalvojančio	pergalvojančių	pergalvojančios	pergalvojančių	-	-
naud.	pergalvojančiam	pergalvojantiems, pergalvojantiem	pergalvojančiai	pergalvojančioms, pergalvojančiom	-	-
gal.	pergalvojantį	pergalvojančius	pergalvojančią	pergalvojančias	-	-
įnag.	pergalvojančiu	pergalvojančiais	pergalvojančia	pergalvojančiomis	-	-
viet.	pergalvojančiame, pergalvojančiam	pergalvojančiuose, pergalvojančiuos	pergalvojančioje, pergalvojančioj	pergalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvojantysis	pergalvojantieji	pergalvojančioji	pergalvojančiosios	-	-
kilm.	pergalvojančiojo	pergalvojančiųjų	pergalvojančiosios	pergalvojančiųjų	-	-
naud.	pergalvojančiajam	pergalvojantiesiems	pergalvojančiajai	pergalvojančiosioms	-	-
gal.	pergalvojantįjį	pergalvojančiuosius	pergalvojančiąją	pergalvojančiąsias	-	-
įnag.	pergalvojančiuoju	pergalvojančiaisiais	pergalvojančiąja	pergalvojančiosiomis	-	-
viet.	pergalvojančiajame	pergalvojančiuosiuose	pergalvojančiojoje	pergalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergalvojantis, mot. g. pergalvojanti.
• Skiemenys: per-gal-vo-jan-čių-jų

pergalvojančiųjų

1. tas, kuris pergalvoja

Etimologija

<= pergalvoti, pergalvoja, pergalvojo <= per- + galvoti, galvoja, galvojo

---