pergalvotus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergalvotus (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergalvotas, mot. g. pergalvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvotas	pergalvoti	pergalvota	pergalvotos	pergalvota	-
kilm.	pergalvoto	pergalvotų	pergalvotos	pergalvotų	-	-
naud.	pergalvotam	pergalvotiems	pergalvotai	pergalvotoms	-	-
gal.	pergalvotą	pergalvotus	pergalvotą	pergalvotas	-	-
įnag.	pergalvotu	pergalvotais	pergalvota	pergalvotomis	-	-
viet.	pergalvotame	pergalvotuose	pergalvotoje	pergalvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergalvotasis	pergalvotieji	pergalvotoji	pergalvotosios	-	-
kilm.	pergalvotojo	pergalvotųjų	pergalvotosios	pergalvotųjų	-	-
naud.	pergalvotajam	pergalvotiesiems	pergalvotajai	pergalvotosioms	-	-
gal.	pergalvotąjį	pergalvotuosius	pergalvotąją	pergalvotąsias	-	-
įnag.	pergalvotuoju	pergalvotaisiais	pergalvotąja	pergalvotosiomis	-	-
viet.	pergalvotajame	pergalvotuosiuose	pergalvotojoje	pergalvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergalvotas, mot. g. pergalvota.
• Skiemenys: per-gal-vo-tus

pergalvotus

1. tas, kurį pergalvojo

Etimologija

<= pergalvoti, pergalvoja, pergalvojo <= per- + galvoti, galvoja, galvojo

---