pergirdėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pergirdėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pergirdėsiantis, mot. g. pergirdėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėsiąs, pergirdėsiantis	pergirdėsią, pergirdėsiantys	pergirdėsianti	pergirdėsiančios	-	pergirdėsią
kilm.	pergirdėsiančio	pergirdėsiančių	pergirdėsiančios	pergirdėsiančių	-	-
naud.	pergirdėsiančiam	pergirdėsiantiems, pergirdėsiantiem	pergirdėsiančiai	pergirdėsiančioms, pergirdėsiančiom	-	-
gal.	pergirdėsiantį	pergirdėsiančius	pergirdėsiančią	pergirdėsiančias	-	-
įnag.	pergirdėsiančiu	pergirdėsiančiais	pergirdėsiančia	pergirdėsiančiomis	-	-
viet.	pergirdėsiančiame, pergirdėsiančiam	pergirdėsiančiuose, pergirdėsiančiuos	pergirdėsiančioje, pergirdėsiančioj	pergirdėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pergirdėsiantysis	pergirdėsiantieji	pergirdėsiančioji	pergirdėsiančiosios	-	-
kilm.	pergirdėsiančiojo	pergirdėsiančiųjų	pergirdėsiančiosios	pergirdėsiančiųjų	-	-
naud.	pergirdėsiančiajam	pergirdėsiantiesiems	pergirdėsiančiajai	pergirdėsiančiosioms	-	-
gal.	pergirdėsiantįjį	pergirdėsiančiuosius	pergirdėsiančiąją	pergirdėsiančiąsias	-	-
įnag.	pergirdėsiančiuoju	pergirdėsiančiaisiais	pergirdėsiančiąja	pergirdėsiančiosiomis	-	-
viet.	pergirdėsiančiajame	pergirdėsiančiuosiuose	pergirdėsiančiojoje	pergirdėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pergirdėsiantis, mot. g. pergirdėsianti.
• Skiemenys: per-gir-dė-sian-čiu

pergirdėsiančiu

1. tas, kuris pergirdės

Etimologija

<= pergirdėti, pergirdi, pergirdėjo <= per- + girdėti, girdi, girdėjo

---