permąstysimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

permąstysimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. permąstysimas, mot. g. permąstysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstysimas	permąstysimi	permąstysima	permąstysimos	permąstysima	-
kilm.	permąstysimo	permąstysimų	permąstysimos	permąstysimų	-	-
naud.	permąstysimam	permąstysimiems	permąstysimai	permąstysimoms	-	-
gal.	permąstysimą	permąstysimus	permąstysimą	permąstysimas	-	-
įnag.	permąstysimu	permąstysimais	permąstysima	permąstysimomis	-	-
viet.	permąstysimame	permąstysimuose	permąstysimoje	permąstysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	permąstysimasis	permąstysimieji	permąstysimoji	permąstysimosios	-	-
kilm.	permąstysimojo	permąstysimųjų	permąstysimosios	permąstysimųjų	-	-
naud.	permąstysimajam	permąstysimiesiems	permąstysimajai	permąstysimosioms	-	-
gal.	permąstysimąjį	permąstysimuosius	permąstysimąją	permąstysimąsias	-	-
įnag.	permąstysimuoju	permąstysimaisiais	permąstysimąja	permąstysimosiomis	-	-
viet.	permąstysimajame	permąstysimuosiuose	permąstysimojoje	permąstysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. permąstysimas, mot. g. permąstysima.
• Skiemenys: per-mąs-ty-si-muo-ju

permąstysimuoju

1. tas, kurį permąstys

Etimologija

<= permąstyti, permąsto, permąstė <= per- + mąstyti, mąsto, mąstė

---