persivaišinsimų

Taip pat žr.: persivaišinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišinsimas, mot. g. persivaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinsimas	persivaišinsimi	persivaišinsima	persivaišinsimos	persivaišinsima	-
kilm.	persivaišinsimo	persivaišinsimų	persivaišinsimos	persivaišinsimų	-	-
naud.	persivaišinsimam	persivaišinsimiems	persivaišinsimai	persivaišinsimoms	-	-
gal.	persivaišinsimą	persivaišinsimus	persivaišinsimą	persivaišinsimas	-	-
įnag.	persivaišinsimu	persivaišinsimais	persivaišinsima	persivaišinsimomis	-	-
viet.	persivaišinsimame	persivaišinsimuose	persivaišinsimoje	persivaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinsimasis	persivaišinsimieji	persivaišinsimoji	persivaišinsimosios	-	-
kilm.	persivaišinsimojo	persivaišinsimųjų	persivaišinsimosios	persivaišinsimųjų	-	-
naud.	persivaišinsimajam	persivaišinsimiesiems	persivaišinsimajai	persivaišinsimosioms	-	-
gal.	persivaišinsimąjį	persivaišinsimuosius	persivaišinsimąją	persivaišinsimąsias	-	-
įnag.	persivaišinsimuoju	persivaišinsimaisiais	persivaišinsimąja	persivaišinsimosiomis	-	-
viet.	persivaišinsimajame	persivaišinsimuosiuose	persivaišinsimojoje	persivaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišinsimas, mot. g. persivaišinsima.

persivaišinsimų

1. tas, kurį persivaišins

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---