persivaišintinais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišintinais (reik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišintinas, mot. g. persivaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintinas	persivaišintini	persivaišintina	persivaišintinos	persivaišintina	-
kilm.	persivaišintino	persivaišintinų	persivaišintinos	persivaišintinų	-	-
naud.	persivaišintinam	persivaišintiniems	persivaišintinai	persivaišintinoms	-	-
gal.	persivaišintiną	persivaišintinus	persivaišintiną	persivaišintinas	-	-
įnag.	persivaišintinu	persivaišintinais	persivaišintina	persivaišintinomis	-	-
viet.	persivaišintiname	persivaišintinuose	persivaišintinoje	persivaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišintinasis	persivaišintinieji	persivaišintinoji	persivaišintinosios	-	-
kilm.	persivaišintinojo	persivaišintinųjų	persivaišintinosios	persivaišintinųjų	-	-
naud.	persivaišintinajam	persivaišintiniesiems	persivaišintinajai	persivaišintinosioms	-	-
gal.	persivaišintinąjį	persivaišintinuosius	persivaišintinąją	persivaišintinąsias	-	-
įnag.	persivaišintinuoju	persivaišintinaisiais	persivaišintinąja	persivaišintinosiomis	-	-
viet.	persivaišintinajame	persivaišintinuosiuose	persivaišintinojoje	persivaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišintinas, mot. g. persivaišintina.

persivaišintinais

1. tas, dėl kurio reikia persivaišinti

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---