persivaišinusiu

Taip pat žr.: persivaišinusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivaišinusiu (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivaišinęs, mot. g. persivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinęs	persivaišinę	persivaišinusi, persivaišinus	persivaišinusios	-	persivaišinę
kilm.	persivaišinusio	persivaišinusių	persivaišinusios	persivaišinusių	-	-
naud.	persivaišinusiam	persivaišinusiems	persivaišinusiai	persivaišinusioms	-	-
gal.	persivaišinusį	persivaišinusius	persivaišinusią	persivaišinusias	-	-
įnag.	persivaišinusiu	persivaišinusiais	persivaišinusia	persivaišinusiomis	-	-
viet.	persivaišinusiame	persivaišinusiuose	persivaišinusioje	persivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivaišinusysis	persivaišinusieji	persivaišinusioji	persivaišinusiosios	-	-
kilm.	persivaišinusiojo	persivaišinusiųjų	persivaišinusiosios	persivaišinusiųjų	-	-
naud.	persivaišinusiajam	persivaišinusiesiems	persivaišinusiajai	persivaišinusiosioms	-	-
gal.	persivaišinusįjį	persivaišinusiuosius	persivaišinusiąją	persivaišinusiąsias	-	-
įnag.	persivaišinusiuoju	persivaišinusiaisiais	persivaišinusiąja	persivaišinusiosiomis	-	-
viet.	persivaišinusiajame	persivaišinusiuosiuose	persivaišinusiojoje	persivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivaišinęs, mot. g. persivaišinusi.

persivaišinusiu

1. tas, kuris persivaišino

Etimologija

<= persivaišinti, persivaišina, persivaišino <= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---