persivoktu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

persivoktu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. persivoktas, mot. g. persivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivoktas	persivokti	persivokta	persivoktos	persivokta	-
kilm.	persivokto	persivoktų	persivoktos	persivoktų	-	-
naud.	persivoktam	persivoktiems	persivoktai	persivoktoms	-	-
gal.	persivoktą	persivoktus	persivoktą	persivoktas	-	-
įnag.	persivoktu	persivoktais	persivokta	persivoktomis	-	-
viet.	persivoktame	persivoktuose	persivoktoje	persivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	persivoktasis	persivoktieji	persivoktoji	persivoktosios	-	-
kilm.	persivoktojo	persivoktųjų	persivoktosios	persivoktųjų	-	-
naud.	persivoktajam	persivoktiesiems	persivoktajai	persivoktosioms	-	-
gal.	persivoktąjį	persivoktuosius	persivoktąją	persivoktąsias	-	-
įnag.	persivoktuoju	persivoktaisiais	persivoktąja	persivoktosiomis	-	-
viet.	persivoktajame	persivoktuosiuose	persivoktojoje	persivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. persivoktas, mot. g. persivokta.
• Skiemenys: per-si-vok-tu

persivoktu

1. tas, kurį persivokė

Etimologija

<= persivokti, persivokia, persivokė <= per- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---