pervaišinančiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišinančiųjų (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišinantis, mot. g. pervaišinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinąs, pervaišinantis	pervaišiną, pervaišinantys	pervaišinanti	pervaišinančios	-	pervaišiną
kilm.	pervaišinančio	pervaišinančių	pervaišinančios	pervaišinančių	-	-
naud.	pervaišinančiam	pervaišinantiems, pervaišinantiem	pervaišinančiai	pervaišinančioms, pervaišinančiom	-	-
gal.	pervaišinantį	pervaišinančius	pervaišinančią	pervaišinančias	-	-
įnag.	pervaišinančiu	pervaišinančiais	pervaišinančia	pervaišinančiomis	-	-
viet.	pervaišinančiame, pervaišinančiam	pervaišinančiuose, pervaišinančiuos	pervaišinančioje, pervaišinančioj	pervaišinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinantysis	pervaišinantieji	pervaišinančioji	pervaišinančiosios	-	-
kilm.	pervaišinančiojo	pervaišinančiųjų	pervaišinančiosios	pervaišinančiųjų	-	-
naud.	pervaišinančiajam	pervaišinantiesiems	pervaišinančiajai	pervaišinančiosioms	-	-
gal.	pervaišinantįjį	pervaišinančiuosius	pervaišinančiąją	pervaišinančiąsias	-	-
įnag.	pervaišinančiuoju	pervaišinančiaisiais	pervaišinančiąja	pervaišinančiosiomis	-	-
viet.	pervaišinančiajame	pervaišinančiuosiuose	pervaišinančiojoje	pervaišinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišinantis, mot. g. pervaišinanti.

pervaišinančiųjų

1. tas, kuris pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---