pervaišinsimų

Taip pat žr.: pervaišinsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišinsimų (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišinsimas, mot. g. pervaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinsimas	pervaišinsimi	pervaišinsima	pervaišinsimos	pervaišinsima	-
kilm.	pervaišinsimo	pervaišinsimų	pervaišinsimos	pervaišinsimų	-	-
naud.	pervaišinsimam	pervaišinsimiems	pervaišinsimai	pervaišinsimoms	-	-
gal.	pervaišinsimą	pervaišinsimus	pervaišinsimą	pervaišinsimas	-	-
įnag.	pervaišinsimu	pervaišinsimais	pervaišinsima	pervaišinsimomis	-	-
viet.	pervaišinsimame	pervaišinsimuose	pervaišinsimoje	pervaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišinsimasis	pervaišinsimieji	pervaišinsimoji	pervaišinsimosios	-	-
kilm.	pervaišinsimojo	pervaišinsimųjų	pervaišinsimosios	pervaišinsimųjų	-	-
naud.	pervaišinsimajam	pervaišinsimiesiems	pervaišinsimajai	pervaišinsimosioms	-	-
gal.	pervaišinsimąjį	pervaišinsimuosius	pervaišinsimąją	pervaišinsimąsias	-	-
įnag.	pervaišinsimuoju	pervaišinsimaisiais	pervaišinsimąja	pervaišinsimosiomis	-	-
viet.	pervaišinsimajame	pervaišinsimuosiuose	pervaišinsimojoje	pervaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišinsimas, mot. g. pervaišinsima.

pervaišinsimų

1. tas, kurį pervaišins

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---