pervaišintino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pervaišintino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pervaišintinas, mot. g. pervaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintinas	pervaišintini	pervaišintina	pervaišintinos	pervaišintina	-
kilm.	pervaišintino	pervaišintinų	pervaišintinos	pervaišintinų	-	-
naud.	pervaišintinam	pervaišintiniems	pervaišintinai	pervaišintinoms	-	-
gal.	pervaišintiną	pervaišintinus	pervaišintiną	pervaišintinas	-	-
įnag.	pervaišintinu	pervaišintinais	pervaišintina	pervaišintinomis	-	-
viet.	pervaišintiname	pervaišintinuose	pervaišintinoje	pervaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintinasis	pervaišintinieji	pervaišintinoji	pervaišintinosios	-	-
kilm.	pervaišintinojo	pervaišintinųjų	pervaišintinosios	pervaišintinųjų	-	-
naud.	pervaišintinajam	pervaišintiniesiems	pervaišintinajai	pervaišintinosioms	-	-
gal.	pervaišintinąjį	pervaišintinuosius	pervaišintinąją	pervaišintinąsias	-	-
įnag.	pervaišintinuoju	pervaišintinaisiais	pervaišintinąja	pervaišintinosiomis	-	-
viet.	pervaišintinajame	pervaišintinuosiuose	pervaišintinojoje	pervaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pervaišintinas, mot. g. pervaišintina.

pervaišintino

1. tas, dėl kurio reikia pervaišinti

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---