pervaišintoja

Taip pat žr.: pervaišintoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

pervaišintoja (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: pervaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pervaišintoja	pervaišintojos
kilm.	pervaišintojos	pervaišintojų
naud.	pervaišintojai	pervaišintojoms
gal.	pervaišintoją	pervaišintojas
įnag.	pervaišintoja	pervaišintojomis
viet.	pervaišintojoje	pervaišintojose
šauksm.	pervaišintoja	pervaišintojos

• Skiemenys: per-vai-šin-to-ja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. pervaišintojas.

pervaišintoja

1. ta, kuri pervaišina

Etimologija

<= pervaišinti, pervaišina, pervaišino <= per- + vaišinti, vaišina, vaišino

---