piktnaudžiautini

 Lietuvių kalba

Dalyvis

piktnaudžiautini (reik. dlv., vyr. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. piktnaudžiautinas, mot. g. piktnaudžiautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piktnaudžiautinas	piktnaudžiautini	piktnaudžiautina	piktnaudžiautinos	piktnaudžiautina	-
kilm.	piktnaudžiautino	piktnaudžiautinų	piktnaudžiautinos	piktnaudžiautinų	-	-
naud.	piktnaudžiautinam	piktnaudžiautiniems	piktnaudžiautinai	piktnaudžiautinoms	-	-
gal.	piktnaudžiautiną	piktnaudžiautinus	piktnaudžiautiną	piktnaudžiautinas	-	-
įnag.	piktnaudžiautinu	piktnaudžiautinais	piktnaudžiautina	piktnaudžiautinomis	-	-
viet.	piktnaudžiautiname	piktnaudžiautinuose	piktnaudžiautinoje	piktnaudžiautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	piktnaudžiautinasis	piktnaudžiautinieji	piktnaudžiautinoji	piktnaudžiautinosios	-	-
kilm.	piktnaudžiautinojo	piktnaudžiautinųjų	piktnaudžiautinosios	piktnaudžiautinųjų	-	-
naud.	piktnaudžiautinajam	piktnaudžiautiniesiems	piktnaudžiautinajai	piktnaudžiautinosioms	-	-
gal.	piktnaudžiautinąjį	piktnaudžiautinuosius	piktnaudžiautinąją	piktnaudžiautinąsias	-	-
įnag.	piktnaudžiautinuoju	piktnaudžiautinaisiais	piktnaudžiautinąja	piktnaudžiautinosiomis	-	-
viet.	piktnaudžiautinajame	piktnaudžiautinuosiuose	piktnaudžiautinojoje	piktnaudžiautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. piktnaudžiautinas, mot. g. piktnaudžiautina.

piktnaudžiautini

1. tas, dėl kurio reikia piktnaudžiauti

Etimologija

<= piktnaudžiauti, piktnaudžiauja, piktnaudžiavo

---