Lietuvių kalba taisyti

Būdvardis taisyti

pilnas

  1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
    • Kibiras pilnas vandens.
  2. daug turintis
    • Obelis pilna žiedų.
  3. (prk.) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)
    • Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
  4. ištisas, netrūktinas
    • Pilni septyni kilometrai.
  5. (ret.) - nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas.
    • Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
      Justinas Marcinkevičius
  6. (sen.) - tikras, kaip reikiant
    • Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
      Motiejus Valančius
  7. riebus, apkūnus
  8. pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus)
  9. (tarm.) - pribrendęs, prinokęs


Etimologija taisyti

Iš indoeuropiečių prokalbės pl̥h₁nós. Panašūs žodžiai kitose kalbose - lotynų plenus ir rusų k. полный.

Antonimai taisyti

Išvestiniai žodžiai taisyti

Vertimai taisyti



Būdvardis taisyti

pilnas (nevart.)

  1. tikras, neabejojamas

Etimologija taisyti

Barbarizmas iš lenkų k. pewny.


Išraiškos arba posakiai taisyti



Būdvardis taisyti

pilnas (nevart.)

  1. stropus, uolus, kruopštus, rūpestingas

Etimologija taisyti

Barbarizmas iš lenkų k. pilny.


Išraiškos arba posakiai taisyti