Būdvardis

taisyti

pilnas

  1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
    • Kibiras pilnas vandens.
  2. daug turintis
    • Obelis pilna žiedų.
  3. (prk.) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)
    • Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
  4. ištisas, netrūktinas
    • Pilni septyni kilometrai.
  5. (ret.) - nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas.
    • Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
      Justinas Marcinkevičius
  6. (sen.) - tikras, kaip reikiant
    • Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
      Motiejus Valančius
  7. riebus, apkūnus
  8. pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus)
  9. (tarm.) - pribrendęs, prinokęs


Etimologija

taisyti

Iš indoeuropiečių prokalbės pl̥h₁nós. Panašūs žodžiai kitose kalbose - lotynų plenus ir rusų k. полный.

Antonimai

taisyti

Išvestiniai žodžiai

taisyti

Vertimai

taisyti



Būdvardis

taisyti

pilnas (nevart.)

  1. tikras, neabejojamas

Etimologija

taisyti

Barbarizmas iš lenkų k. pewny.


Išraiškos arba posakiai

taisyti



Būdvardis

taisyti

pilnas (nevart.)

  1. stropus, uolus, kruopštus, rūpestingas

Etimologija

taisyti

Barbarizmas iš lenkų k. pilny.


Išraiškos arba posakiai

taisyti