platiną

Taip pat žr.: platina, platína, ir platinâ

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

platiną (vienask. dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: platina
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platina	-
kilm.	platinos	-
naud.	platinai	-
gal.	platiną	-
įnag.	platina	-
viet.	platinoje	-
šauksm.	platina	-

• Skiemenys: pla-ti-ną
• žr. pagr. f. platina

---

Dalyvis

platiną (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. platinantis, mot. g. platinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platinąs, platinantis	platiną, platinantys	platinanti	platinančios	-	platiną
kilm.	platinančio	platinančių	platinančios	platinančių	-	-
naud.	platinančiam	platinantiems, platinantiem	platinančiai	platinančioms, platinančiom	-	-
gal.	platinantį	platinančius	platinančią	platinančias	-	-
įnag.	platinančiu	platinančiais	platinančia	platinančiomis	-	-
viet.	platinančiame, platinančiam	platinančiuose, platinančiuos	platinančioje, platinančioj	platinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	platinantysis	platinantieji	platinančioji	platinančiosios	-	-
kilm.	platinančiojo	platinančiųjų	platinančiosios	platinančiųjų	-	-
naud.	platinančiajam	platinantiesiems	platinančiajai	platinančiosioms	-	-
gal.	platinantįjį	platinančiuosius	platinančiąją	platinančiąsias	-	-
įnag.	platinančiuoju	platinančiaisiais	platinančiąja	platinančiosiomis	-	-
viet.	platinančiajame	platinančiuosiuose	platinančiojoje	platinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. platinantis, mot. g. platinanti.

platiną

1. tas, kuris platina

Etimologija

<= platinti, platina, platino

---