pragalvojančia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragalvojančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragalvojantis, mot. g. pragalvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojąs, pragalvojantis	pragalvoją, pragalvojantys	pragalvojanti	pragalvojančios	-	pragalvoją
kilm.	pragalvojančio	pragalvojančių	pragalvojančios	pragalvojančių	-	-
naud.	pragalvojančiam	pragalvojantiems, pragalvojantiem	pragalvojančiai	pragalvojančioms, pragalvojančiom	-	-
gal.	pragalvojantį	pragalvojančius	pragalvojančią	pragalvojančias	-	-
įnag.	pragalvojančiu	pragalvojančiais	pragalvojančia	pragalvojančiomis	-	-
viet.	pragalvojančiame, pragalvojančiam	pragalvojančiuose, pragalvojančiuos	pragalvojančioje, pragalvojančioj	pragalvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragalvojantysis	pragalvojantieji	pragalvojančioji	pragalvojančiosios	-	-
kilm.	pragalvojančiojo	pragalvojančiųjų	pragalvojančiosios	pragalvojančiųjų	-	-
naud.	pragalvojančiajam	pragalvojantiesiems	pragalvojančiajai	pragalvojančiosioms	-	-
gal.	pragalvojantįjį	pragalvojančiuosius	pragalvojančiąją	pragalvojančiąsias	-	-
įnag.	pragalvojančiuoju	pragalvojančiaisiais	pragalvojančiąja	pragalvojančiosiomis	-	-
viet.	pragalvojančiajame	pragalvojančiuosiuose	pragalvojančiojoje	pragalvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragalvojantis, mot. g. pragalvojanti.
• Skiemenys: pra-gal-vo-jan-čia

pragalvojančia

1. ta, kuri pragalvoja

Etimologija

<= pragalvoti, pragalvoja, pragalvojo <= pra- + galvoti, galvoja, galvojo

---