pragirdėsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pragirdėsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėsiantis, mot. g. pragirdėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėsiąs, pragirdėsiantis	pragirdėsią, pragirdėsiantys	pragirdėsianti	pragirdėsiančios	-	pragirdėsią
kilm.	pragirdėsiančio	pragirdėsiančių	pragirdėsiančios	pragirdėsiančių	-	-
naud.	pragirdėsiančiam	pragirdėsiantiems, pragirdėsiantiem	pragirdėsiančiai	pragirdėsiančioms, pragirdėsiančiom	-	-
gal.	pragirdėsiantį	pragirdėsiančius	pragirdėsiančią	pragirdėsiančias	-	-
įnag.	pragirdėsiančiu	pragirdėsiančiais	pragirdėsiančia	pragirdėsiančiomis	-	-
viet.	pragirdėsiančiame, pragirdėsiančiam	pragirdėsiančiuose, pragirdėsiančiuos	pragirdėsiančioje, pragirdėsiančioj	pragirdėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėsiantysis	pragirdėsiantieji	pragirdėsiančioji	pragirdėsiančiosios	-	-
kilm.	pragirdėsiančiojo	pragirdėsiančiųjų	pragirdėsiančiosios	pragirdėsiančiųjų	-	-
naud.	pragirdėsiančiajam	pragirdėsiantiesiems	pragirdėsiančiajai	pragirdėsiančiosioms	-	-
gal.	pragirdėsiantįjį	pragirdėsiančiuosius	pragirdėsiančiąją	pragirdėsiančiąsias	-	-
įnag.	pragirdėsiančiuoju	pragirdėsiančiaisiais	pragirdėsiančiąja	pragirdėsiančiosiomis	-	-
viet.	pragirdėsiančiajame	pragirdėsiančiuosiuose	pragirdėsiančiojoje	pragirdėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pragirdėsiantis, mot. g. pragirdėsianti.
• Skiemenys: pra-gir-dė-sian-čiu

pragirdėsiančiu

1. tas, kuris pragirdės

Etimologija

<= pragirdėti, pragirdi, pragirdėjo <= pra- + girdėti, girdi, girdėjo

---