pragirdėtai

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėtas, mot. g. pragirdėta
Neįvardžiuotinės formos
Įvardžiuotinės formos

Lietuvių kalba

pragirdėtai (būt. l. neveik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pragirdėtas, mot. g. pragirdėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtas	pragirdėti	pragirdėta	pragirdėtos	pragirdėta	-
kilm.	pragirdėto	pragirdėtų	pragirdėtos	pragirdėtų	-	-
naud.	pragirdėtam	pragirdėtiems	pragirdėtai	pragirdėtoms	-	-
gal.	pragirdėtą	pragirdėtus	pragirdėtą	pragirdėtas	-	-
įnag.	pragirdėtu	pragirdėtais	pragirdėta	pragirdėtomis	-	-
viet.	pragirdėtame	pragirdėtuose	pragirdėtoje	pragirdėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pragirdėtasis	pragirdėtieji	pragirdėtoji	pragirdėtosios	-	-
kilm.	pragirdėtojo	pragirdėtųjų	pragirdėtosios	pragirdėtųjų	-	-
naud.	pragirdėtajam	pragirdėtiesiems	pragirdėtajai	pragirdėtosioms	-	-
gal.	pragirdėtąjį	pragirdėtuosius	pragirdėtąją	pragirdėtąsias	-	-
įnag.	pragirdėtuoju	pragirdėtaisiais	pragirdėtąja	pragirdėtosiomis	-	-
viet.	pragirdėtajame	pragirdėtuosiuose	pragirdėtojoje	pragirdėtosiose	-	-