prakilta

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prakilta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prakiltas, mot. g. prakilta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltas	prakilti	prakilta	prakiltos	prakilta	-
kilm.	prakilto	prakiltų	prakiltos	prakiltų	-	-
naud.	prakiltam	prakiltiems	prakiltai	prakiltoms	-	-
gal.	prakiltą	prakiltus	prakiltą	prakiltas	-	-
įnag.	prakiltu	prakiltais	prakilta	prakiltomis	-	-
viet.	prakiltame	prakiltuose	prakiltoje	prakiltose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prakiltasis	prakiltieji	prakiltoji	prakiltosios	-	-
kilm.	prakiltojo	prakiltųjų	prakiltosios	prakiltųjų	-	-
naud.	prakiltajam	prakiltiesiems	prakiltajai	prakiltosioms	-	-
gal.	prakiltąjį	prakiltuosius	prakiltąją	prakiltąsias	-	-
įnag.	prakiltuoju	prakiltaisiais	prakiltąja	prakiltosiomis	-	-
viet.	prakiltajame	prakiltuosiuose	prakiltojoje	prakiltosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prakiltas.
• Skiemenys: pra-kil-ta

prakilta

1. ta, kurią prakilo

Etimologija

<= prakilti, prakyla, prakilo <= pra- + kilti, kyla, kilo

Antonimai

    prakilta: bendrai

neprakilta (lt)

Vertimai

  prakilta: bendrai

---