pramonindavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramonindavęs (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramonindavęs, mot. g. pramonindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonindavęs	pramonindavę	pramonindavusi, pramonindavus	pramonindavusios	-	pramonindavę
kilm.	pramonindavusio	pramonindavusių	pramonindavusios	pramonindavusių	-	-
naud.	pramonindavusiam	pramonindavusiems	pramonindavusiai	pramonindavusioms	-	-
gal.	pramonindavusį	pramonindavusius	pramonindavusią	pramonindavusias	-	-
įnag.	pramonindavusiu	pramonindavusiais	pramonindavusia	pramonindavusiomis	-	-
viet.	pramonindavusiame	pramonindavusiuose	pramonindavusioje	pramonindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramonindavusysis	pramonindavusieji	pramonindavusioji	pramonindavusiosios	-	-
kilm.	pramonindavusiojo	pramonindavusiųjų	pramonindavusiosios	pramonindavusiųjų	-	-
naud.	pramonindavusiajam	pramonindavusiesiems	pramonindavusiajai	pramonindavusiosioms	-	-
gal.	pramonindavusįjį	pramonindavusiuosius	pramonindavusiąją	pramonindavusiąsias	-	-
įnag.	pramonindavusiuoju	pramonindavusiaisiais	pramonindavusiąja	pramonindavusiosiomis	-	-
viet.	pramonindavusiajame	pramonindavusiuosiuose	pramonindavusiojoje	pramonindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pramonindavusi.
• Skiemenys: pra-mo-nin-da-vęs

pramonindavęs

1. (Pramonė) – tas, kuris pramonindavo

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---