pramoninsimas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramoninsimas (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninsimas, mot. g. pramoninsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninsimas	pramoninsimi	pramoninsima	pramoninsimos	pramoninsima	-
kilm.	pramoninsimo	pramoninsimų	pramoninsimos	pramoninsimų	-	-
naud.	pramoninsimam	pramoninsimiems	pramoninsimai	pramoninsimoms	-	-
gal.	pramoninsimą	pramoninsimus	pramoninsimą	pramoninsimas	-	-
įnag.	pramoninsimu	pramoninsimais	pramoninsima	pramoninsimomis	-	-
viet.	pramoninsimame	pramoninsimuose	pramoninsimoje	pramoninsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninsimasis	pramoninsimieji	pramoninsimoji	pramoninsimosios	-	-
kilm.	pramoninsimojo	pramoninsimųjų	pramoninsimosios	pramoninsimųjų	-	-
naud.	pramoninsimajam	pramoninsimiesiems	pramoninsimajai	pramoninsimosioms	-	-
gal.	pramoninsimąjį	pramoninsimuosius	pramoninsimąją	pramoninsimąsias	-	-
įnag.	pramoninsimuoju	pramoninsimaisiais	pramoninsimąja	pramoninsimosiomis	-	-
viet.	pramoninsimajame	pramoninsimuosiuose	pramoninsimojoje	pramoninsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. pramoninsima.
• Skiemenys: pra-mo-nin-si-mas

pramoninsimas

1. (Pramonė) – tas, kurį pramonins

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---