pramoninus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pramoninus (būt. k. l. veik. dlv., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pramoninęs, mot. g. pramoninusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninęs	pramoninę	pramoninusi, pramoninus	pramoninusios	-	pramoninę
kilm.	pramoninusio	pramoninusių	pramoninusios	pramoninusių	-	-
naud.	pramoninusiam	pramoninusiems	pramoninusiai	pramoninusioms	-	-
gal.	pramoninusį	pramoninusius	pramoninusią	pramoninusias	-	-
įnag.	pramoninusiu	pramoninusiais	pramoninusia	pramoninusiomis	-	-
viet.	pramoninusiame	pramoninusiuose	pramoninusioje	pramoninusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pramoninusysis	pramoninusieji	pramoninusioji	pramoninusiosios	-	-
kilm.	pramoninusiojo	pramoninusiųjų	pramoninusiosios	pramoninusiųjų	-	-
naud.	pramoninusiajam	pramoninusiesiems	pramoninusiajai	pramoninusiosioms	-	-
gal.	pramoninusįjį	pramoninusiuosius	pramoninusiąją	pramoninusiąsias	-	-
įnag.	pramoninusiuoju	pramoninusiaisiais	pramoninusiąja	pramoninusiosiomis	-	-
viet.	pramoninusiajame	pramoninusiuosiuose	pramoninusiojoje	pramoninusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pramoninęs, mot. g. pramoninusi.

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---

Padalyvis

pramoninus (padalyvis, būtasis kartinis laikas)

Padalyvis
Pagrindinė forma: pramoninant
Esamasis laikas	Būtasis kartinis laikas	Būtasis dažninis laikas	Būsimasis laikas
pramoninant	pramoninus	pramonindavus	pramoninsiant

• Skiemenys: pra-mo-ni-nus

pramoninus

1. (Pramonė) – susijęs su veiksmu pramoninti

Etimologija

<= pramoninti, pramonina, pramonino

---