pranešama

Taip pat žr.: pranešamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pranešama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pranešamas, mot. g. pranešama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešamas	pranešami	pranešama	pranešamos	pranešama	-
kilm.	pranešamo	pranešamų	pranešamos	pranešamų	-	-
naud.	pranešamam	pranešamiems	pranešamai	pranešamoms	-	-
gal.	pranešamą	pranešamus	pranešamą	pranešamas	-	-
įnag.	pranešamu	pranešamais	pranešama	pranešamomis	-	-
viet.	pranešamame	pranešamuose	pranešamoje	pranešamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešamasis	pranešamieji	pranešamoji	pranešamosios	-	-
kilm.	pranešamojo	pranešamųjų	pranešamosios	pranešamųjų	-	-
naud.	pranešamajam	pranešamiesiems	pranešamajai	pranešamosioms	-	-
gal.	pranešamąjį	pranešamuosius	pranešamąją	pranešamąsias	-	-
įnag.	pranešamuoju	pranešamaisiais	pranešamąja	pranešamosiomis	-	-
viet.	pranešamajame	pranešamuosiuose	pranešamojoje	pranešamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pranešamas.
• Skiemenys: pra-ne-ša-ma

pranešama

1. ta, kurią praneša

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---