pranešanti

Taip pat žr.: pranešantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pranešanti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pranešantis, mot. g. pranešanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešąs, pranešantis	pranešą, pranešantys	pranešanti	pranešančios	-	pranešą
kilm.	pranešančio	pranešančių	pranešančios	pranešančių	-	-
naud.	pranešančiam	pranešantiems, pranešantiem	pranešančiai	pranešančioms, pranešančiom	-	-
gal.	pranešantį	pranešančius	pranešančią	pranešančias	-	-
įnag.	pranešančiu	pranešančiais	pranešančia	pranešančiomis	-	-
viet.	pranešančiame, pranešančiam	pranešančiuose, pranešančiuos	pranešančioje, pranešančioj	pranešančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešantysis	pranešantieji	pranešančioji	pranešančiosios	-	-
kilm.	pranešančiojo	pranešančiųjų	pranešančiosios	pranešančiųjų	-	-
naud.	pranešančiajam	pranešantiesiems	pranešančiajai	pranešančiosioms	-	-
gal.	pranešantįjį	pranešančiuosius	pranešančiąją	pranešančiąsias	-	-
įnag.	pranešančiuoju	pranešančiaisiais	pranešančiąja	pranešančiosiomis	-	-
viet.	pranešančiajame	pranešančiuosiuose	pranešančiojoje	pranešančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pranešantis.
• Skiemenys: pra-ne-šan-ti

pranešanti

1. ta, kuri praneša

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---