pranešianti

Taip pat žr.: pranešiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pranešianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pranešiantis, mot. g. pranešianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešiąs, pranešiantis	pranešią, pranešiantys	pranešianti	pranešiančios	-	pranešią
kilm.	pranešiančio	pranešiančių	pranešiančios	pranešiančių	-	-
naud.	pranešiančiam	pranešiantiems, pranešiantiem	pranešiančiai	pranešiančioms, pranešiančiom	-	-
gal.	pranešiantį	pranešiančius	pranešiančią	pranešiančias	-	-
įnag.	pranešiančiu	pranešiančiais	pranešiančia	pranešiančiomis	-	-
viet.	pranešiančiame, pranešiančiam	pranešiančiuose, pranešiančiuos	pranešiančioje, pranešiančioj	pranešiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pranešiantysis	pranešiantieji	pranešiančioji	pranešiančiosios	-	-
kilm.	pranešiančiojo	pranešiančiųjų	pranešiančiosios	pranešiančiųjų	-	-
naud.	pranešiančiajam	pranešiantiesiems	pranešiančiajai	pranešiančiosioms	-	-
gal.	pranešiantįjį	pranešiančiuosius	pranešiančiąją	pranešiančiąsias	-	-
įnag.	pranešiančiuoju	pranešiančiaisiais	pranešiančiąja	pranešiančiosiomis	-	-
viet.	pranešiančiajame	pranešiančiuosiuose	pranešiančiojoje	pranešiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pranešiantis.
• Skiemenys: pra-ne-šian-ti

pranešianti

1. ta, kuri praneš

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---