praneštinojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praneštinojoje (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praneštinas, mot. g. praneština
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštinas	praneštini	praneština	praneštinos	praneština	-
kilm.	praneštino	praneštinų	praneštinos	praneštinų	-	-
naud.	praneštinam	praneštiniems	praneštinai	praneštinoms	-	-
gal.	praneštiną	praneštinus	praneštiną	praneštinas	-	-
įnag.	praneštinu	praneštinais	praneština	praneštinomis	-	-
viet.	praneštiname	praneštinuose	praneštinoje	praneštinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praneštinasis	praneštinieji	praneštinoji	praneštinosios	-	-
kilm.	praneštinojo	praneštinųjų	praneštinosios	praneštinųjų	-	-
naud.	praneštinajam	praneštiniesiems	praneštinajai	praneštinosioms	-	-
gal.	praneštinąjį	praneštinuosius	praneštinąją	praneštinąsias	-	-
įnag.	praneštinuoju	praneštinaisiais	praneštinąja	praneštinosiomis	-	-
viet.	praneštinajame	praneštinuosiuose	praneštinojoje	praneštinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praneštinas, mot. g. praneština.

praneštinojoje

1. ta, dėl kurios reikia pranešti

Etimologija

<= pranešti, praneša, pranešė

---