prantamu

Taip pat žr.: prantamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prantamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prantamas, mot. g. prantama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prantamas	prantami	prantama	prantamos	prantama	-
kilm.	prantamo	prantamų	prantamos	prantamų	-	-
naud.	prantamam	prantamiems	prantamai	prantamoms	-	-
gal.	prantamą	prantamus	prantamą	prantamas	-	-
įnag.	prantamu	prantamais	prantama	prantamomis	-	-
viet.	prantamame	prantamuose	prantamoje	prantamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prantamasis	prantamieji	prantamoji	prantamosios	-	-
kilm.	prantamojo	prantamųjų	prantamosios	prantamųjų	-	-
naud.	prantamajam	prantamiesiems	prantamajai	prantamosioms	-	-
gal.	prantamąjį	prantamuosius	prantamąją	prantamąsias	-	-
įnag.	prantamuoju	prantamaisiais	prantamąja	prantamosiomis	-	-
viet.	prantamajame	prantamuosiuose	prantamojoje	prantamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prantamas, mot. g. prantama.

prantamu

1. tas, kurį pranta

Etimologija

<= prasti, pranta, prato

---