prasitariamu

Taip pat žr.: prasitariamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitariamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitariamas, mot. g. prasitariama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitariamas	prasitariami	prasitariama	prasitariamos	prasitariama	-
kilm.	prasitariamo	prasitariamų	prasitariamos	prasitariamų	-	-
naud.	prasitariamam	prasitariamiems	prasitariamai	prasitariamoms	-	-
gal.	prasitariamą	prasitariamus	prasitariamą	prasitariamas	-	-
įnag.	prasitariamu	prasitariamais	prasitariama	prasitariamomis	-	-
viet.	prasitariamame	prasitariamuose	prasitariamoje	prasitariamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitariamasis	prasitariamieji	prasitariamoji	prasitariamosios	-	-
kilm.	prasitariamojo	prasitariamųjų	prasitariamosios	prasitariamųjų	-	-
naud.	prasitariamajam	prasitariamiesiems	prasitariamajai	prasitariamosioms	-	-
gal.	prasitariamąjį	prasitariamuosius	prasitariamąją	prasitariamąsias	-	-
įnag.	prasitariamuoju	prasitariamaisiais	prasitariamąja	prasitariamosiomis	-	-
viet.	prasitariamajame	prasitariamuosiuose	prasitariamojoje	prasitariamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitariamas, mot. g. prasitariama.

prasitariamu

1. tas, kurį prasitaria

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---