prasitariančiu

Taip pat žr.: prasitariančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasitariančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasitariantis, mot. g. prasitarianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitariąs, prasitariantis	prasitarią, prasitariantys	prasitarianti	prasitariančios	-	prasitarią
kilm.	prasitariančio	prasitariančių	prasitariančios	prasitariančių	-	-
naud.	prasitariančiam	prasitariantiems, prasitariantiem	prasitariančiai	prasitariančioms, prasitariančiom	-	-
gal.	prasitariantį	prasitariančius	prasitariančią	prasitariančias	-	-
įnag.	prasitariančiu	prasitariančiais	prasitariančia	prasitariančiomis	-	-
viet.	prasitariančiame, prasitariančiam	prasitariančiuose, prasitariančiuos	prasitariančioje, prasitariančioj	prasitariančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasitariantysis	prasitariantieji	prasitariančioji	prasitariančiosios	-	-
kilm.	prasitariančiojo	prasitariančiųjų	prasitariančiosios	prasitariančiųjų	-	-
naud.	prasitariančiajam	prasitariantiesiems	prasitariančiajai	prasitariančiosioms	-	-
gal.	prasitariantįjį	prasitariančiuosius	prasitariančiąją	prasitariančiąsias	-	-
įnag.	prasitariančiuoju	prasitariančiaisiais	prasitariančiąja	prasitariančiosiomis	-	-
viet.	prasitariančiajame	prasitariančiuosiuose	prasitariančiojoje	prasitariančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasitariantis, mot. g. prasitarianti.

prasitariančiu

1. tas, kuris prasitaria

Etimologija

<= prasitarti, prasitaria, prasitarė

---