prasivaišintojų

Taip pat žr.: prasivaišintoju

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

prasivaišintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasivaišintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintojas	prasivaišintojai
kilm.	prasivaišintojo	prasivaišintojų
naud.	prasivaišintojui	prasivaišintojams
gal.	prasivaišintoją	prasivaišintojus
įnag.	prasivaišintoju	prasivaišintojais
viet.	prasivaišintojuje	prasivaišintojuose
šauksm.	prasivaišintojau	prasivaišintojai

• Skiemenys: pra-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. prasivaišintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. prasivaišintoja.

prasivaišintojų

1. tas, kuris prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---

Daiktavardis

prasivaišintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: prasivaišintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišintoja	prasivaišintojos
kilm.	prasivaišintojos	prasivaišintojų
naud.	prasivaišintojai	prasivaišintojoms
gal.	prasivaišintoją	prasivaišintojas
įnag.	prasivaišintoja	prasivaišintojomis
viet.	prasivaišintojoje	prasivaišintojose
šauksm.	prasivaišintoja	prasivaišintojos

• Skiemenys: pra-si-vai-šin-to-jų
• žr. pagr. f. prasivaišintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišintojas.

prasivaišintojų

1. ta, kuri prasivaišina

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---