prasivaišinusiąją

Taip pat žr.: prasivaišinusiąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivaišinusiąją (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivaišinęs, mot. g. prasivaišinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinęs	prasivaišinę	prasivaišinusi, prasivaišinus	prasivaišinusios	-	prasivaišinę
kilm.	prasivaišinusio	prasivaišinusių	prasivaišinusios	prasivaišinusių	-	-
naud.	prasivaišinusiam	prasivaišinusiems	prasivaišinusiai	prasivaišinusioms	-	-
gal.	prasivaišinusį	prasivaišinusius	prasivaišinusią	prasivaišinusias	-	-
įnag.	prasivaišinusiu	prasivaišinusiais	prasivaišinusia	prasivaišinusiomis	-	-
viet.	prasivaišinusiame	prasivaišinusiuose	prasivaišinusioje	prasivaišinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivaišinusysis	prasivaišinusieji	prasivaišinusioji	prasivaišinusiosios	-	-
kilm.	prasivaišinusiojo	prasivaišinusiųjų	prasivaišinusiosios	prasivaišinusiųjų	-	-
naud.	prasivaišinusiajam	prasivaišinusiesiems	prasivaišinusiajai	prasivaišinusiosioms	-	-
gal.	prasivaišinusįjį	prasivaišinusiuosius	prasivaišinusiąją	prasivaišinusiąsias	-	-
įnag.	prasivaišinusiuoju	prasivaišinusiaisiais	prasivaišinusiąja	prasivaišinusiosiomis	-	-
viet.	prasivaišinusiajame	prasivaišinusiuosiuose	prasivaišinusiojoje	prasivaišinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivaišinęs, mot. g. prasivaišinusi.
• Skiemenys: pra-si-vai-ši-nu-sią-ją

prasivaišinusiąją

1. tas, kuris prasivaišino

Etimologija

<= prasivaišinti, prasivaišina, prasivaišino <= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---