prasivokiamas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivokiamas (es. l. neveik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivokiamas, mot. g. prasivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivokiamas	prasivokiami	prasivokiama	prasivokiamos	prasivokiama	-
kilm.	prasivokiamo	prasivokiamų	prasivokiamos	prasivokiamų	-	-
naud.	prasivokiamam	prasivokiamiems	prasivokiamai	prasivokiamoms	-	-
gal.	prasivokiamą	prasivokiamus	prasivokiamą	prasivokiamas	-	-
įnag.	prasivokiamu	prasivokiamais	prasivokiama	prasivokiamomis	-	-
viet.	prasivokiamame	prasivokiamuose	prasivokiamoje	prasivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivokiamasis	prasivokiamieji	prasivokiamoji	prasivokiamosios	-	-
kilm.	prasivokiamojo	prasivokiamųjų	prasivokiamosios	prasivokiamųjų	-	-
naud.	prasivokiamajam	prasivokiamiesiems	prasivokiamajai	prasivokiamosioms	-	-
gal.	prasivokiamąjį	prasivokiamuosius	prasivokiamąją	prasivokiamąsias	-	-
įnag.	prasivokiamuoju	prasivokiamaisiais	prasivokiamąja	prasivokiamosiomis	-	-
viet.	prasivokiamajame	prasivokiamuosiuose	prasivokiamojoje	prasivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. prasivokiama.
• Skiemenys: pra-si-vo-kia-mas

prasivokiamas

1. tas, kurį prasivokia

Etimologija

<= prasivokti, prasivokia, prasivokė <= pra- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    prasivokiamas: bendrai

neprasivokiamas (lt)

Vertimai

  prasivokiamas: bendrai

---