prasivokianti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

prasivokianti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. prasivokiantis, mot. g. prasivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivokiąs, prasivokiantis	prasivokią, prasivokiantys	prasivokianti	prasivokiančios	-	prasivokią
kilm.	prasivokiančio	prasivokiančių	prasivokiančios	prasivokiančių	-	-
naud.	prasivokiančiam	prasivokiantiems, prasivokiantiem	prasivokiančiai	prasivokiančioms, prasivokiančiom	-	-
gal.	prasivokiantį	prasivokiančius	prasivokiančią	prasivokiančias	-	-
įnag.	prasivokiančiu	prasivokiančiais	prasivokiančia	prasivokiančiomis	-	-
viet.	prasivokiančiame, prasivokiančiam	prasivokiančiuose, prasivokiančiuos	prasivokiančioje, prasivokiančioj	prasivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	prasivokiantysis	prasivokiantieji	prasivokiančioji	prasivokiančiosios	-	-
kilm.	prasivokiančiojo	prasivokiančiųjų	prasivokiančiosios	prasivokiančiųjų	-	-
naud.	prasivokiančiajam	prasivokiantiesiems	prasivokiančiajai	prasivokiančiosioms	-	-
gal.	prasivokiantįjį	prasivokiančiuosius	prasivokiančiąją	prasivokiančiąsias	-	-
įnag.	prasivokiančiuoju	prasivokiančiaisiais	prasivokiančiąja	prasivokiančiosiomis	-	-
viet.	prasivokiančiajame	prasivokiančiuosiuose	prasivokiančiojoje	prasivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. prasivokiantis.
• Skiemenys: pra-si-vo-kian-ti

prasivokianti

1. ta, kuri prasivokia

Etimologija

<= prasivokti, prasivokia, prasivokė <= pra- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

Antonimai

    prasivokianti: bendrai

neprasivokianti (lt)

Vertimai

  prasivokianti: bendrai

---