praskolinančiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskolinančiuoju (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskolinantis, mot. g. praskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinąs, praskolinantis	praskoliną, praskolinantys	praskolinanti	praskolinančios	-	praskoliną
kilm.	praskolinančio	praskolinančių	praskolinančios	praskolinančių	-	-
naud.	praskolinančiam	praskolinantiems, praskolinantiem	praskolinančiai	praskolinančioms, praskolinančiom	-	-
gal.	praskolinantį	praskolinančius	praskolinančią	praskolinančias	-	-
įnag.	praskolinančiu	praskolinančiais	praskolinančia	praskolinančiomis	-	-
viet.	praskolinančiame, praskolinančiam	praskolinančiuose, praskolinančiuos	praskolinančioje, praskolinančioj	praskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolinantysis	praskolinantieji	praskolinančioji	praskolinančiosios	-	-
kilm.	praskolinančiojo	praskolinančiųjų	praskolinančiosios	praskolinančiųjų	-	-
naud.	praskolinančiajam	praskolinantiesiems	praskolinančiajai	praskolinančiosioms	-	-
gal.	praskolinantįjį	praskolinančiuosius	praskolinančiąją	praskolinančiąsias	-	-
įnag.	praskolinančiuoju	praskolinančiaisiais	praskolinančiąja	praskolinančiosiomis	-	-
viet.	praskolinančiajame	praskolinančiuosiuose	praskolinančiojoje	praskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskolinantis, mot. g. praskolinanti.
• Skiemenys: pra-sko-li-nan-čiuo-ju

praskolinančiuoju

1. tas, kuris praskolina

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---