praskolintojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

praskolintojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: praskolintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintojas	praskolintojai
kilm.	praskolintojo	praskolintojų
naud.	praskolintojui	praskolintojams
gal.	praskolintoją	praskolintojus
įnag.	praskolintoju	praskolintojais
viet.	praskolintojuje	praskolintojuose
šauksm.	praskolintojau	praskolintojai

• Skiemenys: pra-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. praskolintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. praskolintoja.

praskolintojų

1. tas, kuris praskolina

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---

Daiktavardis

praskolintojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: praskolintoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintoja	praskolintojos
kilm.	praskolintojos	praskolintojų
naud.	praskolintojai	praskolintojoms
gal.	praskolintoją	praskolintojas
įnag.	praskolintoja	praskolintojomis
viet.	praskolintojoje	praskolintojose
šauksm.	praskolintoja	praskolintojos

• Skiemenys: pra-sko-lin-to-jų
• žr. pagr. f. praskolintoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. praskolintojas.

praskolintojų

1. ta, kuri praskolina

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---