praskolintoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

praskolintoji (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. praskolintas, mot. g. praskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintas	praskolinti	praskolinta	praskolintos	praskolinta	-
kilm.	praskolinto	praskolintų	praskolintos	praskolintų	-	-
naud.	praskolintam	praskolintiems	praskolintai	praskolintoms	-	-
gal.	praskolintą	praskolintus	praskolintą	praskolintas	-	-
įnag.	praskolintu	praskolintais	praskolinta	praskolintomis	-	-
viet.	praskolintame	praskolintuose	praskolintoje	praskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	praskolintasis	praskolintieji	praskolintoji	praskolintosios	-	-
kilm.	praskolintojo	praskolintųjų	praskolintosios	praskolintųjų	-	-
naud.	praskolintajam	praskolintiesiems	praskolintajai	praskolintosioms	-	-
gal.	praskolintąjį	praskolintuosius	praskolintąją	praskolintąsias	-	-
įnag.	praskolintuoju	praskolintaisiais	praskolintąja	praskolintosiomis	-	-
viet.	praskolintajame	praskolintuosiuose	praskolintojoje	praskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. praskolintas, mot. g. praskolinta.
• Skiemenys: pra-sko-lin-to-ji

praskolintoji

1. ta, kurią praskolino

Etimologija

<= praskolinti, praskolina, praskolino <= pra- + skolinti, skolina, skolino

---