pratariama

Taip pat žr.: pratariamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pratariama (es. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pratariamas, mot. g. pratariama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratariamas	pratariami	pratariama	pratariamos	pratariama	-
kilm.	pratariamo	pratariamų	pratariamos	pratariamų	-	-
naud.	pratariamam	pratariamiems	pratariamai	pratariamoms	-	-
gal.	pratariamą	pratariamus	pratariamą	pratariamas	-	-
įnag.	pratariamu	pratariamais	pratariama	pratariamomis	-	-
viet.	pratariamame	pratariamuose	pratariamoje	pratariamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pratariamasis	pratariamieji	pratariamoji	pratariamosios	-	-
kilm.	pratariamojo	pratariamųjų	pratariamosios	pratariamųjų	-	-
naud.	pratariamajam	pratariamiesiems	pratariamajai	pratariamosioms	-	-
gal.	pratariamąjį	pratariamuosius	pratariamąją	pratariamąsias	-	-
įnag.	pratariamuoju	pratariamaisiais	pratariamąja	pratariamosiomis	-	-
viet.	pratariamajame	pratariamuosiuose	pratariamojoje	pratariamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pratariamas.
• Skiemenys: pra-ta-ria-ma

pratariama

1. ta, kurią prataria

Etimologija

<= pratarti, prataria, pratarė

---