pravaišindavusių

Taip pat žr.: pravaišindavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišindavusių (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišindavęs, mot. g. pravaišindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišindavęs	pravaišindavę	pravaišindavusi, pravaišindavus	pravaišindavusios	-	pravaišindavę
kilm.	pravaišindavusio	pravaišindavusių	pravaišindavusios	pravaišindavusių	-	-
naud.	pravaišindavusiam	pravaišindavusiems	pravaišindavusiai	pravaišindavusioms	-	-
gal.	pravaišindavusį	pravaišindavusius	pravaišindavusią	pravaišindavusias	-	-
įnag.	pravaišindavusiu	pravaišindavusiais	pravaišindavusia	pravaišindavusiomis	-	-
viet.	pravaišindavusiame	pravaišindavusiuose	pravaišindavusioje	pravaišindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišindavusysis	pravaišindavusieji	pravaišindavusioji	pravaišindavusiosios	-	-
kilm.	pravaišindavusiojo	pravaišindavusiųjų	pravaišindavusiosios	pravaišindavusiųjų	-	-
naud.	pravaišindavusiajam	pravaišindavusiesiems	pravaišindavusiajai	pravaišindavusiosioms	-	-
gal.	pravaišindavusįjį	pravaišindavusiuosius	pravaišindavusiąją	pravaišindavusiąsias	-	-
įnag.	pravaišindavusiuoju	pravaišindavusiaisiais	pravaišindavusiąja	pravaišindavusiosiomis	-	-
viet.	pravaišindavusiajame	pravaišindavusiuosiuose	pravaišindavusiojoje	pravaišindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišindavęs, mot. g. pravaišindavusi.
• Skiemenys: pra-vai-šin-da-vu-sių

pravaišindavusių

1. tas, kuris pravaišindavo

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---