pravaišinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišinsimas, mot. g. pravaišinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinsimas	pravaišinsimi	pravaišinsima	pravaišinsimos	pravaišinsima	-
kilm.	pravaišinsimo	pravaišinsimų	pravaišinsimos	pravaišinsimų	-	-
naud.	pravaišinsimam	pravaišinsimiems	pravaišinsimai	pravaišinsimoms	-	-
gal.	pravaišinsimą	pravaišinsimus	pravaišinsimą	pravaišinsimas	-	-
įnag.	pravaišinsimu	pravaišinsimais	pravaišinsima	pravaišinsimomis	-	-
viet.	pravaišinsimame	pravaišinsimuose	pravaišinsimoje	pravaišinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišinsimasis	pravaišinsimieji	pravaišinsimoji	pravaišinsimosios	-	-
kilm.	pravaišinsimojo	pravaišinsimųjų	pravaišinsimosios	pravaišinsimųjų	-	-
naud.	pravaišinsimajam	pravaišinsimiesiems	pravaišinsimajai	pravaišinsimosioms	-	-
gal.	pravaišinsimąjį	pravaišinsimuosius	pravaišinsimąją	pravaišinsimąsias	-	-
įnag.	pravaišinsimuoju	pravaišinsimaisiais	pravaišinsimąja	pravaišinsimosiomis	-	-
viet.	pravaišinsimajame	pravaišinsimuosiuose	pravaišinsimojoje	pravaišinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišinsimas, mot. g. pravaišinsima.
• Skiemenys: pra-vai-šin-si-muo-ju

pravaišinsimuoju

1. tas, kurį pravaišins

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---