pravaišintinąją

Taip pat žr.: pravaišintinąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

pravaišintinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. pravaišintinas, mot. g. pravaišintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintinas	pravaišintini	pravaišintina	pravaišintinos	pravaišintina	-
kilm.	pravaišintino	pravaišintinų	pravaišintinos	pravaišintinų	-	-
naud.	pravaišintinam	pravaišintiniems	pravaišintinai	pravaišintinoms	-	-
gal.	pravaišintiną	pravaišintinus	pravaišintiną	pravaišintinas	-	-
įnag.	pravaišintinu	pravaišintinais	pravaišintina	pravaišintinomis	-	-
viet.	pravaišintiname	pravaišintinuose	pravaišintinoje	pravaišintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	pravaišintinasis	pravaišintinieji	pravaišintinoji	pravaišintinosios	-	-
kilm.	pravaišintinojo	pravaišintinųjų	pravaišintinosios	pravaišintinųjų	-	-
naud.	pravaišintinajam	pravaišintiniesiems	pravaišintinajai	pravaišintinosioms	-	-
gal.	pravaišintinąjį	pravaišintinuosius	pravaišintinąją	pravaišintinąsias	-	-
įnag.	pravaišintinuoju	pravaišintinaisiais	pravaišintinąja	pravaišintinosiomis	-	-
viet.	pravaišintinajame	pravaišintinuosiuose	pravaišintinojoje	pravaišintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. pravaišintinas, mot. g. pravaišintina.
• Skiemenys: pra-vai-šin-ti-ną-ją

pravaišintinąją

1. ta, dėl kurios reikia pravaišinti

Etimologija

<= pravaišinti, pravaišina, pravaišino <= pra- + vaišinti, vaišina, vaišino

---